„VELNIOP VISKAS…“ 10 MAIŠTINGŲ IDĖJŲ, KAIP PASIEKTI LAISVĘ

„VELNIOP VISKAS...“ 10 MAIŠTINGŲ IDĖJŲ, KAIP PASIEKTI LAISVĘ

Iš kur kyla dauguma mūsų problemų ir rūpesčių? Britų rašytojas Džonas Parkinas siūlo paskelbti karą mūsų gyvenimą valdančioms prasmėms. Dešimt idėjų gyventi lengvai!

    1. Viskas, kas mums svarbu, gali suteikti skausmo. Prasmė, reikšmė – tai ryškiaspalvė dėžutė, kurios viduje slypi skausmas. Kartais, nepaisant mūsų norų, šios dėžutės dangtis tiesiog nuplėšiamas, o kančia tarsi nestabdoma srove užlieja mus. Problema yra tai, kad mes susitelkiame į reikšmes, tai yra, į dalykus, kurie mums yra prasmingi. Viskas, prie ko esame pripratę, gali atsigręžti prieš mus ir skaudžiai įgelti.

 

  1. Raktas išmokti paleisti viską, už ko laikaisi, yra žinojimas, kad tau vis tiek viskas bus gerai. Taip, tai tiesa. Be to, tai išties labai geras pratimas: mintyse išvardyti visus dalykus, į kuriuos norėtum įsitverti (partneris, darbas, sveikata, humoro jausmas, šeima ir draugai, muilo operos per televiziją), o po to sau pasakyti, kad galima išsiversti ir be jų. Tam, kad žmogus išgyventų, reikia labai nedaug, nors žmonių ar daiktų netektis gali būti labai skausminga, jūs išgyvensite. Nustokite galvoti apie tai, ko tikisi kiti, pradėkite gyventi vadovaudamiesi lūkesčiais, susijusiais tik su savimi.
  2. Jūs suvoksite, kad geriausia priimti aplinką tokią, kokia ji yra iš tiesų (jums tai padaryti bus vis lengviau ir lengviau, nes prarasite poreikį pateisinti savo skausmingus pojūčius). Man labai gaila, kad tenka jums apie tai pranešti, tačiau gyvenime paprastai mes nieko negalime padaryti dėl daugelio dalykų, kurie mus erzina. Mums nepaklūsta vėluojantys autobusai, teroristai, nekompetentingi politikai, kurie pasitelkę melagingą retoriką įtraukia mus į karo sūkurį, besikeikiantis ir nieko negerbiantis jaunimas…
  3. Kiekviena mūsų ištarta frazė „Velniop…“ išreiškia mūsų santykį su gyvenimo prasme. Tiesa ta, kad gyvenimas yra per daug pripildytas prasmės, ir tai išties didžiulis pokštas. Paprastai manome, kad gyvenimo sunkumai kyla beieškant prasmės: norime surasti mums reikšmingą veiklą, nerimaujame dėl tikrosios gyvenimo prasmės, jaudinamės dėl jos nebuvimo. Tačiau būtent prasmės mums sukelia tą skausmą, kurį galiausiai siunčiame po velnių…
  4. Atsisakykite noro tobulinti šį pasaulį… Kokius pojūčius visa tai sukelia? Vis tuos pačius: pajusite, kaip atsipalaiduojate, tarsi prigultumėte pailsėti. Jūs atpalaiduosite savo geležinės rankos gniaužtus, suspaudusius pasaulį. Prarasite norą pakeisti pasaulį ir pamatyti jį ne tokį, koks yra iš tikrųjų. Pagaliau, susitaikę su realia dalykų tvarka, pajusite tikrą emocijų sprogimą. Tai bus sprogimas, palydėtas žodžių „Teprasmenga viskas skradžiai…“
  5. Neįvarykite savęs į stresines situacijas be reikalo abejodami dėl sprendimų, persikraustymo ir kitų dalykų. Reikia tik iš tikrųjų suprasti, ko jums reikia (atsipalaidavus), ir permainos neišvengiamai įvyks pačiu natūraliausiu būdu. Gali būti, kad jau kitą dieną po to, kai suprasite, jog galite išprotėti, jei ir toliau dirbsite toje pačioje darbovietėje, jums paskambins koks nors pažįstamas ir pasakys apie laisvą darbo vietą kitame biure. Kai tik išsilaisvinsite, liovęsi galvoti apie tai, ko kiti iš jūsų tikisi, pradėsite įgyvendinti lūkesčius, susijusius tik su savimi pačiu.
  6. Kiekvieną akimirką pasistenkite įžvelgti neaprėpiamo grožio galimybes. Mes linkę tempti iš praeities į dabartį visus savo sprendimus, visas taisykles ir rėmus, kurie buvo nustatyti auklėjant mus. Jie šią akimirką „išlygina“, paversdami ją kažkuo labai ribotu. Bet jei paliksite šiuos sprendimus praeityje ir tiesiog pažvelgsite į dalykus vaiko akimis, pajusite nepakartojamą jausmą, palengvėjimo pojūtį, sumišusį su trupučiu ilgesio.
  7. Priežastis, kodėl mums rūpi tai, ką kiti apie mus galvoja: paprastai mes nežinome, ko iš tikrųjų norime. Jei žmogus gyvenime turi aiškų tikslą (pavyzdžiui, tapti Anglijos futbolo rinktinės vartininku), jis, nepaisydamas nieko, ir sieks tai įgyvendinti. Tiksliai žinodamas, ko jis nori, ir būdamas įsitikinęs dėl savo sugebėjimo pasiekti užsibrėžtą tikslą, žmogus suras reikalingų jėgų atsiriboti nuo įvairiausios jo atžvilgiu kritikos: turėtum daugiau mokytis, privalai dirbti kaip ir kiti žmonės, tu tik tuščiai eikvoji laiką… Kai mes aiškiai žinome, ko norime, ir užtikrintai einame savojo tikslo link, tada viskas, ką kiti galvoja apie mus, tampa vis mažiau reikšminga.
  8. Didžiausia problema yra ta, kad visi mums reikšmingi dalykai gali sukelti kančių. Galite pradėti baimintis dėl visko ir bijoti bet ko pasaulyje. Kai kurie žmonės bijo įsimylėti, nes vienas iš praeities romanų jiems sukėlė daug skausmo. Žmonės bijo daryti tai, ką nori, nes kažkada būtent dėl to atsidūrė labai nemalonioje situacijoje. Žmonės bijo išeiti iš namų, nes kadaise gatvėje patyrė skaudžių įvykių.
  9. Man labiau patinka mintis, kad žmogus neturėtų bijoti pavojų, bet suvokti, kad jie iš tikrųjų yra. Būtent tai turima omenyje, kai ant ženklų rašoma „Dėmesio!“… Taip mums leidžiama suprasti, kad pavojus egzistuoja. Svarbu suprasti, kaip pavojinga vairuoti automobilį, o ne aklai bijoti sėsti už vairo. Labai naudinga suvokti, kad rizikinga kirsti intensyvaus eismo kelią, tačiau bijoti pereiti gatvę yra beprasmiška. Daug protingiau nebijoti apskritai slidinėti kalnų slidėmis, bet suvokti, kad siaučiant galingai pūgai, protingiau nusileisti nuo kalno, nes priešingu atveju lauks daug didesnės problemos.

Jei norite daugiau informacijos, skaitykite Dž. Parkino knygą „Siųskite visus velniop … arba Paradoksalus kelias į sėkmę ir klestėjimą“.

Jei patiko turinys, pasidalink!

Mind Detox Akademija
ASmenines psichologo konsultacijos

Leave A Comment