Psichologo Konsultacija. Mitai apie psichologiją ir psichologus

Vos prieš dešimt metų psichologo profesija mūsų šalyje buvo laikoma viena egzotiškiausių, o pati psichologija kaip mokslas atrodė kaip paslaptinga, religinėms žinioms prilygstanti žinija. Ir jei Vakarų šalyse turėti asmeninį psichologą ir lankytis pas jį taip pat reguliariai, kaip, pavyzdžiui, pas odontologą ar kirpėją, laikoma savaime suprantamu dalyku, mūsų šalyje ne kiekvienas gali sau tai leisti. Ir tai ne tik ribotos daugumos mūsų piliečių finansinės galimybės (psichologo konsultacija kainuoja ne daugiau nei apsilankymas pas mokamą gydytoją). Vien žodžiai “konsultavausi su psichoterapeutu” apie žmogų mūsų piliečių sąmonėje turi bauginamai neigiamą atspalvį. Vakarų kultūroje tai gali reikšti, kad žmogus kelias dienas buvo blogos nuotaikos ir jam reikėjo nuraminti sielą. Arba asmuo patyrė tam tikrą sukrėtimą, pavyzdžiui, neteko mylimo žmogaus, ir jam lengviau išgyventi sukrėtimą jaučiant psichologo paramą. Jei skauda sielą, jei viskas krenta iš rankų, jei sunku išbristi iš depresinės būsenos, jei prarandama gyvenimo prasmė ir dėl daugelio kitų “jei” Vakaruose įprasta kreiptis į psichologą-konsultantą.

Panagrinėkime keletą mitų, susiformavusių mūsų sąmonėje apie psichologinę pagalbą.

Kam eiti pas psichologą, jei galima tiesiog išsipasakoti savo draugui?

Taip mano daugelis žmonių. Taip, žinoma, draugas išklausys ir palaikys. Jums labai pasisekė, jei turite žmogų, kurį galite vadinti tikru draugu. Tačiau draugui sunku būti objektyviam jūsų atžvilgiu – juk esate draugai. Psichologas yra neutralus jūsų atžvilgiu, jam lengva pažvelgti į situaciją iš šalies. Antra, specialistas turi platesnį požiūrį į žmogaus elgesį, mokslines ir praktines žinias apie probleminių situacijų atsiradimo dėsningumus, apraiškas ir formas, galimus korekcijos būdus. Visa tai leidžia jam geriau suprasti jūsų situaciją ir nurodyti problemos sprendimo būdus.

Psichologija – tai kas, kas leidžia vienam žmogui matyti kitą kiaurai, o tai ne visada malonu.

Čia reikia pasakyti, kad apie daugelį dalykų, kurie šioje kultūroje yra tabu, psichologija kalba kaip apie realius žmogaus psichikos reiškinius ir faktus. Psichologą sunku nuvilti ar nustebinti kokiomis nors represuotomis žmogaus sielos apraiškomis tam tikroje kultūroje ar bendruomenėje.

Psichologas supranta žmogaus sudėtingumą ir supranta, kad negalima spręsti apie jūrą tik pagal tai, kas vyksta jos paviršiuje. Povandeninis pasaulis gali daug papasakoti apie jūros gyvenimą. Gilumas yra nuolatinis psichologo profesinės veiklos objektas. Psichologai savo žinias naudoja tam, kad tiksliau pažintų žmogaus egzistencijos dėsnius, bet ne tam, kad atskleistų kokius nors kruopščiai užmaskuotus bruožus.

Psichologai kartais siejami su burtininkais ir burtininkais

Jei tikitės, kad jūsų gyvenimas gali pasikeisti jums nedalyvaujant, sudarant sutartį su galingomis jėgomis, klystate. Pakeiskite save ir pamatysite, kaip pasikeitė pasaulis. Psichologo užduotis – padėti jums kurti naują gyvenimą. Tačiau jį statysite patys. Psichologas gali parodyti, kur eiti, tačiau eit jūs turite pats.

Mitai apie psichologiją ir psichologus

Nuostata “čia aš esu, padaryk taip, kad viskas būtų gerai” neveikia. Psichoterapinio proceso metu tiesioginiai pokyčiai gali įvykti tik kliento psichinės tikrovės lygmenyje. Tai reiškia, kad keičiasi subjektyvus išorinio pasaulio įvykių suvokimas, bet ne pats pasaulis, jo fizinis ir įvykių turinys. Psichoterapiniame procese dalyvaujančio asmens išorinės tikrovės pokyčiai visada yra vidinės, psichinės būties plotmės pokyčių rezultatas. Supaprastinta forma tai atrodo kaip priežastinis ryšys “stimulas-reakcija”. Jei keičiasi subjektyvus žmonių ir įvykių suvokimas, keičiasi ir požiūris į juos. Jei keičiasi žmogaus elgesys, keičiasi ir aplinkinių žmonių reakcija į šį elgesį. Okultizmas visomis savo apraiškomis neigia šias sąlygas – savęs apribojimus. Burtininkai ir aiškiaregiai, priešingai, savo praktikoje pabrėžia, kad žmogaus gyvenimą ir likimą gali pakeisti jie patys arba per juos veikiančios “aukštesnės jėgos”. O paties asmens sutikimas tokiam pakeitimui nėra būtinas. Pagrindinė psichoterapeuto užduotis – maksimaliai išplėsti žmogaus pasirinkimo laisvę, Dievo suteiktą laisvą valią, galimybę orientuotis gyvenime. Kita vertus, okultisto užduotis yra visiškai priešinga. Maksimaliai apriboti žmogaus laisvą valią ir, jei įmanoma, ją atimti. Taip jie įgyja galimybę manipuliuoti žmonėmis savo tikslais. Tai yra bet kokio zombinimo esmė, nesvarbu, kokiomis tiksliai priemonėmis tai padaryti.

Psichologija yra kažkas abstraktaus, nesuprantamo, dirbtinai sukurto ir susijusio su tuo, kas jau seniai žinoma.

Taip tikriausiai galvoja tie, kurie jau seniai turi parengtus atsakymus į bet kokius gyvenimo klausimus. Tačiau viskas, kas aišku ir seniai žinoma, gali būti tik dėl žinių trūkumo. Kiekvienas išsilavinęs žmogus žino, kad studijuodami kokį nors mokslą ar gyvenimo sritį ir mokydamiesi jos dėsningumų, visada įsitikiname, kad “viskas nėra taip sudėtinga, kaip mums atrodo, – viskas daug sudėtingiau. Šio pasaulio ir jame esančių žmonių negalima suprasti bandant kiekvieno žmogaus individualų, unikalų ir dinamišką pasaulį įsprausti į savo pasaulėžiūros schemą. Ir kai išmintingasis Sokratas sakė: “Žinau tik tai, kad nieko nežinau”, jis nemelavo. Ir Camus kartą pasakė: “Mąstantis žmogus paprastai stengiasi pritaikyti savo sampratą prie naujų faktų, kurie ją paneigia. Šiame posūkyje, šiame minčių kintamume, šioje sąmoningoje korekcijoje slypi tiesa, t. y. gyvenimo pamoka.

Kai kuriuos žmones gąsdina priešdėlis “psi” žodyje “psichologija”.

Šio mokslo sąvoka jų sąmonėje glaudžiai persipynusi su žodžiais “psicho”, “psicho”, “psichiatrija”. Nuomonė, kad psichologija užsiima tik psichikos sutrikimais, kad jos tikslas – surasti juos kiekviename pagalbos ieškančiame žmoguje, yra labai gaji. Graikiškas žodis “psyche” reiškia sielą. Psichologija, t. y. mokslas apie sielą, egzistuoja savęs pažinimo tikslu. Tik suprasdamas savo sielą gali suprasti ir priimti kitų sudėtingumą, originalumą ir unikalumą.7

Psichologas Vilniuje Internetu