TAIGI, KAS VERČIA MUS JAUSTIS BLOGAI?
Mintys apie kitus jus atitraukia nuo minčių apie save. Daugelis žmonių mėgsta prisiminti praeitį. Sako, kad anksčiau ir filmai buvo geresni, ir visi aktoriai buvo nepakartojami… Bet aš taip nemanau. Aš pats apie praeitį galiu pasakyti tik viena – kad ji jau praėjo… Geriausia yra dabar!
- *Jeigu jūs norite ko nors pasiekti, jums turi užtekti drąsos klysti. Klaidos, kurias žmonės laiko klaidomis, iš tikrųjų dažnu atveju visai nėra klaidos.
- *Labai dažnai geriausia pagalba yra tiesiog netrukdyti. Pagalvok apie tai, kas tave gali padaryti laimingą. Daryk tai, kas tau patinka. Būk su žmonėmis, kurie leidžia jaustis gerai, ir eik tik ten, kur tavęs laukia. Niekada nesigailėk ir negalvok apie tai, ką padarei, jei tuo metu buvai laimingas.
- *Mes gyvename melo kupiname pasaulyje. Melas pačiam sau. Didžiausia tiesa ir svarbiausias melas slypi mumyse – mūsų mąstyme. Mums visada atrodo, kad mūsų bėdų ir problemų priežastis yra kažkur toli.
Taigi, kas verčia mus jaustis blogai? Dažniausiai tam turi įtakos išoriniai veiksniai, o labiausiai tai, kad neturime kažko – pinigų, meilės, sekso, žmonos, vyro, vaikų, iPhone telefono, 3 aukštų namo, darbo, sveikatos – kiekvienam savo… Tai, ką turime, mums vis tiek nepatinka – ne tokie kaimynai, ne toks vyras ar žmona, ne tokie giminaičiai, vaikai, ne toks darbas, ne toks viršininkas… Bet tai melas!
Tiesa ta, kad tik vienas dalykas verčia mus jaustis blogai. Ir tai slypi ne išorėje, o mūsų viduje – tai mūsų vidinė suirutė ir savęs nepažinimas, kas mūsų, o kas svetima. Kaip dažnai mes „bandome apsirengti tai, kas ne mūsų“ – įvaizdį, gyvenimo būdą, elgesį, sprendimų priėmimą, o paskui nuolat tuo nusiviliame.
Ir kaip nuostabu, kai viskas vyksta lengvai, paprastai ir natūraliai, tuomet tampa taip gera… Nepriklausomai nuo to, ar kažką turime, ar neturime.
- *Būsite vertinami tiek, kiek vertinate patys save.
- *Gyvenimas manipuliuojant neatneša pasitenkinimo ir nuveda vien tik į apatiją, o jeigu bijome manipuliacijos – mes ją dar labiau pritraukiame. Manipuliuodami kitais iš tikrųjų mes manipuliuojame savimi, o atsisakymas manipuliuoti taip pat yra savotiška manipuliacija, kuri vėliau tampa dar subtilesnė ir ypatingesnė. Tik gaivališko gyvenimo akimirka, įsiklausant į savąją prigimtį, teikia džiaugsmo ir pasitenkinimo. Būdamas savimi, įkvepi kitus būti savimi.
Bet kokių santykių prasmė yra būti šalia, kai tavęs reikia, be priežasčių ir pasekmių, be baimių ir priekaištų, sprendimų ir pasiūlymų, tiesiog būti šalia, kai vidinis balsas šaukia, o tada jau visi kiti dalykai vyks savaime.
Mūsų kantrybė yra nuostabi savybė, bet gyvenimas per trumpas, kad tvertume tai, kas mums neskirta. Mes tikime, kad Dievas mato mus iš viršaus, bet jis mato mus iš vidaus…
Nikolajus Bulgakovas
Jei patiko turinys, pasidalink!
