ATSITIKTINIŲ SUSITIKIMŲ NEBŪNA: 3 NEŽEMIŠKO RYŠIO RŪŠYS
Nieko nėra atsitiktinio. Šiame pasaulyje, kuriame mums teko laimė gyventi, kiekvienas susitikimas ir atsitiktinė pažintis tarnauja tam tikram tikslui.
Kartais mums reikia žmonių, kurie mus pažadintų ir padėtų pakeisti mūsų gyvenimo kryptį; kartais – palaikyti ir priminti, kas esame šioje žemėje. Yra ir tokių, kuriuos sutinkame tik akimirką.
Ironiška, bet mes negalime žinoti, koks kiekvieno sutikto žmogaus tikslas, bet turime išlikti atviri viskam, ką atneša kiekviena nauja pažintis.
Kartais verta žiūrėti į visą pasaulį kaip į susiraizgiusius siūlus – sidabrinius ar raudonus, kurių kiekvienas atspindi susitikimą su konkrečiu žmogumi, galbūt dar net nesutiktu.
Visas mūsų gyvenimas yra bendravimas vienas su kitu. Nors šiuolaikinės technologijos, internetas, socialiniai tinklai bando įtikinti, kad šią sąveiką galima sumažinti iki minimumo, mūsų galvose kažkas pasikeičia, kai suprantame, kad viskas gyvenime nutinka neatsitiktinai.
Ne visi susitikimai turi būti ilgi: kartais jie gali trukti tik akimirką. Galbūt jus sulaikė, kad nepatektumėte į avariją kelyje, ar sutiktumėte būsimą meilę. Kartais Visata atsiunčia mums žmones, kad šie padėtų mums gyvenime, net jeigu jie mums ir netampa svarbūs.
Ir nors to negalime numatyti, galime pasiruošti šioms gyvenimo staigmenoms.
Žmonės, kurie turėtų mus pažadinti.
Tai tie, kurie ateina ilgam. Kartais tai būna mūsų partneriai, giminingos sielos. Tai tie, kurie visiškai pakeičia mūsų gyvenimą.
Žmonės, kurie padeda, primena mums, kas mes esame.
Kartais gyvenimo kelyje mes imame prarasti save. Kasdieniame šurmulyje pamirštame, kuo norėjome tapti, apie ką svajojome (ir vis dar svajojame), kas esame iš tikrųjų. Mes tiesiog gyvename suaugusiųjų atsakingą gyvenimą, pamiršdami, kas esame. Kalbame net ne apie darbo vietą ar miestą, kuriame apsistojome visam gyvenimui, o apie sielą ir vidines nuostatas.
Visgi yra žmonių, kurie ateina į mūsų gyvenimą, kad padėtų mums suprasti, kas mes esame, kad galėtume pradėti būti savimi.
Žmonės, kurie svarbūs tik akimirksnį.
Kai pradedame kalbėtis su atsitiktiniu bendrakeleiviu ir tiesiog negalime sustoti. Arba kai mes tiesiog šypsomės žmogui, važiuojančiam eskalatoriumi kita kryptimi. Tai tikrai atrodo kaip kažkoks nežemiškas ryšys, kuris tiesiog turi būti.
Tai, kad kažkas ilgai neužsibuvo mūsų gyvenime, nereiškia, kad susitikimas buvo beprasmis ir betikslis. Viskas turi prasmę. Ir būtent šios nematomos gijos mus jungia vienas su kitu ir daro gyvenimą šiame pasaulyje nuostabiai nenuspėjamą, nes niekada nežinome, kada sutiksime žmogų, kuris privers mus pakeisti gyvenimą…
Jei patiko turinys, pasidalink!
