NUSIRENK
Nusiimk blizgią „tobulo ir be trūkumų žmogaus“ ar „puikios asmenybės, turinčios žavingas silpnybes“ kaukę, kuria naudojiesi, norėdamas priversti kitus tave mylėti.
Nusivilk bronzinius savosios teisybės laurus, apnuogink savyje mažytį žmogutį nustebusiomis akimis, nežinantį, ką jam daryti šiame sunkiame ir nuolat kintančiame gyvenime.
Nusivilk ir saviapgaulės rūbą, aptraukusį tavo odą, nes bandymas save parduoti paryškinant gerąsias savybes – tai, kuo tu nori nuoširdžiai tikėti.
Nusirenk.
Nudirk savąją odą.
Nusivilk vilko, žiurkės, gyvatės odą, nusimesk nuo savęs poreikį kąsti ir gelti kiekvieną, kuris išdrįsta pažvelgti į tave nepaisant visų tavo idealų.
Prisimink, kad tik vaikystėje galėjai leisti kam nors tave pamatyti štai tokį:
– sutrikusį,
– suklydusį,
– neteisingą ir neturintį palaikymo (tarsi visuomenės pritarimas yra panašus į tręšimą dirvos, iš kurios išaugi kaip ideologiškai modifikuotas vaisius).
Nusirenk dėl manęs.
Tada mes sėdėsime vienas šalia kito, nuogi ir tikri, kaišiodami nemiklius pirštus į giliausias savo mintis, o aš pasakysiu: „Dabar aš tave myliu, nes matau“.
Al Kvotion
Jei patiko turinys, pasidalink!
