PATS BLOGIAUSIAS DALYKAS, KURĮ TĖVAI GALI PADARYTI SAVO DUKTERIAI, YRA AUKLĖTI JĄ „GERA MERGAITE“.

PATS BLOGIAUSIAS DALYKAS, KURĮ TĖVAI GALI PADARYTI SAVO DUKTERIAI, YRA AUKLĖTI JĄ „GERA MERGAITE“.

Siūloma kiekvienam pamąstyti.

Pats blogiausias dalykas, kurį tėvai gali padaryti dėl savo dukters, yra auklėti ją, kad ji būtų „gera mergaitė“. Šįkart nekalbu apie padorią, protingą ar atsakingą. Turiu omeny – gerą. „Gerumas“ – tai įprotis vadovautis kitų žmonių vertinimais, baimė įžeisti bet kurį niekšą, noras įžvelgti gėrį kiekviename mėšlo gabale. Būti gera – tai yra, patogia – yra sunki našta, kurios daugelis nesugeba atsikratyti visą gyvenimą.

Suaugusieji labai mėgsta geras mergaites. Darželio auklėtojai, tėvai, pradinių klasių mokytojai. Gerai mergaitei sakai, kad suvalgytų visą sriubą ar košę iki paskutinio šaukštelio, – ji suvalgo, springdama, kad tik nenuliūdintų suaugusiųjų. Jau suaugus, niekaip nesuprantama, iš kurgi tas antsvoris ir įprotis valgyti daugiau, nei reikia kūnui. Taigi ji negirdi savo kūno, nėra išmokyta. Įpratusi žiūrėti auklėtojai į akis: aš jau soti, ar dar ne?

Gera mergaitė nesielgia įžūliai su suaugusiaisiais. Su jais šiurkščiai nekalba ir net nekalba kaip lygi su lygiais: tik šypsosi, pritariamai linkčioja, sutinka. O kai suaugęs dėdė ima glaustinėtis prie 14-15 metų merginos geidulingai šypsodamasis, mergina net nesugeba atsakyti – ji tiesiog neturi įgūdžių. Taigi išsigandusi kenčia ir dar daugiau kentės tada, kai reikia griežtai ir garsiai pasakyti: greitai šalin rankas!

Gera mergaitė mokosi tik dešimtukais. Aštuonetas – jai tragedija. Per studijų metus ji taip įpranta koncentruotis į kitų vertinimus, kad ir toliau gyvena nervingai laukdama: kaip aš vertinama? Ką jie sako apie mane? Ar visi laiko mane gera? Mergina nori iš pasaulio gauti tik dešimtukus, kaip kad buvo mokykloje. Tačiau suaugusiųjų pasaulis sutvarkytas kitaip, jis šykštus pagyrų ir dosnus smūgių. Mergina kenčia ir geria raminamuosius, jei ne ką nors stipresnio.

Gera mergaitė stengiasi būti patogi kitiems – pačia patogiausia, patogesne nei nudėvėtos naminės šlepetės. Bando įtikti, rūpinasi, aukojasi. Tačiau šios aukos dažnai ne tik nėra įvertinamos, bet ir laikomos silpnumo ženklu. Ir kai kurie nedvejodami ja naudojasi – ką jau čia bepridursi. Kiek daug gerų, padorių merginų, užaugintų aukojimosi dvasia, susiranda tinginius, mergišius, niekšelius vyrus. O šie visai nesigėdydami joja ant žmonos ir dar botagu atvanoja.

Gera mergaitė išmokyta kentėti. Savo menkomis problemomis neatitraukti suaugusiųjų dėmesio nuo jiems svarbių reikalų. Klusniai laukti, kol į ją bus atkreiptas dėmesys. Ji taip pripranta kentėti, kad tai tampa jos antrąja prigimtimi, gyvenimo būdu – rasti kančią net ten, kur jos nėra. Moteris metų metus negali sau nusipirkti naujo čiužinio, ji tiesiog nepastebi, kaip skauda nugarą ir kaklą nuo nepatogaus miego. Tiesiog susigyveno su kančia, kaip su būtinybe.

Suaugusiesiems labai patogu turėti gerų vaikų. Geri vaikai – tarsi gėlės vazonuose, pastatytuose ant palangių, malonūs akiai. Tačiau visą gyvenimą būti „geram“ yra, deja, labai blogai. Laukia ilgi ir sunkūs bandymai  atsikratyti „gerumo“. Taigi geriau, jei vaikai nebus patogūs. Tačiau jie bus drąsūs, sugebantys už save pakovoti, suvokiantys savo norus, poreikius ir ribas. Tegul jie įpranta save vertinti patys, o ne žiūrėti į mokytojų akis. Jei reikia, tegu būna nemandagūs ir gebantys atsikirsti. Tegul jie nebūna geri. Tegul jie būna laimingi…

Autorius: Morena Morana

Jei patiko turinys, pasidalink!

Mind Detox Akademija
ASmenines psichologo konsultacijos

Psichologas Psichologo Konsultacija Psichologija Psichologas Vilniuje Kas yra psichologas Psichologas, psichoterapeutas ar psichiatras – kada ir pas kurį kreiptis?