MANO GERUMAS NĖRA VERTINAMAS…
Šis stereotipas yra tvirtai įsišaknijęs daugelio žmonių galvose. Yra net daug posakių šia tema, pavyzdžiui, „Kelias į pragarą gerais norais grįstas“ ir kiti.
Ar žinote, kodėl taip nutinka? Nes tuo metu žmogaus veiksmuose nėra meilės ir savimonės. Jis yra nukentėjusiojo pozicijoje. Daro viską, kad už tai gautų dėmesio, meilės ir rūpesčio. Jis laukia (!) kol jam padėkos, pripažins jo svarbą ar pamils. Bet tai kelias į niekur.
Kai darome gera, neverta nieko tikėtis mainais. Esmę slepia motyvas. Jei tikrai norite pasidalinti su pasauliu ir kitais tuo, ką turite (meile, žiniomis, pinigais ar kitkuo), tai darote nemokamai. Jūs rūpinatės kažkuo, už tai nieko mainais nereikalaudami, o svarbiausia – to nesitikėdami. Daryti „gera“ ir reikalauti dėkingumo tikrai nėra gėris, o asmeninė nauda. Tokiu būdu norite, kad jus mylėtų.
Tai nėra nei gerai, nei blogai. Tai tėra šitokia sąlyčio su pasauliu patirtis. Bet jei norite atrasti harmoniją ir laimę, permąstykite savo požiūrį į tai. Visų pirma, atraskite šią meilę savyje ir tada neteks jos ieškoti kitur. Tada jūsų siekis bus dalytis šia meile su žmonėmis. Tačiau kol tai neįvyks, jūs ieškosite, tikėsitės ir lauksite, nusivilsite ir kentėsite.
Taigi, labai svarbu štai ką suprasti: aš netvirtinu, kad visi gerus dalykus daro tik iš savanaudiškų paskatų. Tai vyksta nesąmoningai ir kur kas gilesniame lygmenyje. Bet tai vis tiek yra veiksmai, tikintis kažko mainais. Kitaip paprasčiausiai nieko nesitikėtumėte ir neįsižeistumėte, kad jūsų geri darbai ar elgesys nebuvo įvertinti.
Smagiausia yra tai, kad jeigu ką nors darote ir nieko nesitikite mainais, dažniausiai jums kažkas gera sugrįžta, bet šito jūs net nelaukėte. Dėkingi žmonės „sugrąžins“ jums meilę ir rūpestį įvairiomis formomis, tačiau jums tai nebus įdomu, nes vidinis meilės poreikis jau bus patenkintas.