LAIŠKAS DUKRAI.
Brangioji mano. Patys pirmi žodžiai, kuriuos noriu pasakyti yra tai, kad Tave myliu. Visada taip buvo, visada taip bus. Tačiau…Kad Tu būtum laiminga, vien mano meilės neužteks. Tiesą sakant, kitas žmogus niekada nesugebės padaryti taip, kad Tu jaustumeisi laiminga. Jis gali labai stengtis, jis gali kalnus dėl Tavęs nuversti, jūras perplaukti, auksu Tave apipilti… Bet Tau bus negana.
Vienintelis žmogus, kuris gali Tave iš tikrųjų pamilti…esi Tu pati. Aš jau dabar, kai Tau tik septyneri, bandau tai paaiškinti, vis primenu, bet matau, kad kol kas manęs girdėti nenori. Nemanau, kad esi per maža, tikriausiai Tau dar anksti.
Vaikai ateina išmintingi ir stipresni už tėvus, bet daugelis, to nesuprasdami, juos užgniaužiame, užčiaupiame, liepiame daryti taip, kaip priimta taisyklėse ir manome, kad jie nepajėgūs suprasti. Ir pati taip dariau…
Tačiau, kaip gera, kad kai iškeli sau klausimą, visada ateina atsakymas. Tik reikia būti budriems. Taip atsitiko ir man – kelyje pasirodė žmogus ir po pokalbio su juo kai ką supratau. Žinoma, kad pati dėl savęs.
Dukra, gali būti taip, kad aš noriu (egoistiškai), kad Tu būtum laiminga, kad jaustumeisi gerai šioje Žemėje, kad suprastum, kad kiekvienas žmogus, įskaitant ir Tave, yra tobulas ir jis geras toks, koks yra. Aš noriu (egoistiškai) parodyti, kad Tavyje yra meilė, kuria visus gali mylėti vienodai, tuomet atkris smerkimas, pavydas, apkalbos, pajuokos. Noriu (egoistiškai), kad Tu tai suprastum dabar. O kas man suteikė tokią norų laisvę??? Apie tai nesusimąsčiau. Iš tikrųjų aš negaliu norėti. Todėl, kad aš nežinau, koks tavo planas šioje Žemėje, ką tu turi patirti, per ką tu turi praeiti, sužinoti, netekti, liūdėti, verkti, graužtis tol, kol kažką vertingo suprasi. Aš tiesiog norėjau (egoistiškai), kad to praeiti Tau nereikėtų. Aš galvojau, kad su manimi Tu turi visus šansus apeiti nesklandumus gyvenime ir jau dabar jaustis gerai. Deja, supratau, kad aš ne Dievas ir ne mano jėgoms kištis. Viskas, ką aš galiu, tai rodyti Tau pavyzdį. Pavyzdį to, kaip gyvenu aš. Galbūt tu norėsi taip gyventi, o gal ir ne. Ir jei nenorėsi, aš tai priimsiu, nes dabar jau suvokiu, kad kiekvienas iš mūsų turi praeiti savo gyvenimą ir pasirinkti savo mokytojus. Man bus garbė, jei Tu pasirinksi mane. O jei ne, žinok, kad visada Tau padėsiu, jei tik Tu kreipsiesi.
Tave labai mylinti mama
2016-02-02, Tenerifė
Jei patiko turinys, pasidalink!
