Kuo skiriasi psichologas, psichiatras ir psichoterapeutas?

Kuo skiriasi psichologas, psichiatras ir psichoterapeutas?
Psichologas konsultuoja ir padeda suprasti psichologinius sunkumus, psichiatras yra gydytojas, galintis diagnozuoti psichikos sutrikimus ir skirti vaistus, o psichoterapeutas turi papildomą pasirengimą taikyti psichoterapijos metodą. Vienas žmogus gali turėti kelias šias kvalifikacijas. Todėl renkantis pagalbą svarbu išsiaiškinti ir specialisto bazinę profesiją, ir tai, kokią paslaugą jis siūlo.Galbūt jau kurį laiką svarstote užsiregistruoti konsultacijai, bet sustojate ties klausimu: pas ką? Norisi pasirinkti tinkamai, nepermokėti už netinkamą paslaugą ir išvengti nemalonaus jausmo, kad savo sunkumą reikės aiškinti kelis kartus. Profesijų pavadinimai čia ne visada padeda: žodis „psichoterapeutas“ gali būti parašytas ir šalia psichologo, ir šalia gydytojo pavardės.

Prieš pirmą susitikimą jums nereikia patiems nustatyti diagnozės. Pakanka kiek įmanoma aiškiau pasakyti, kas vargina, kaip tai veikia kasdienybę ir kokios pagalbos tikitės. Toliau paaiškinti skirtumai skirti orientuotis Lietuvos pagalbos sistemoje, o ne savarankiškai nuspręsti, koks gydymas jums reikalingas.

Pagrindiniai skirtumai vienoje lentelėje

Patogiausia šiuos specialistus lyginti pagal tuos pačius kriterijus. Lentelėje psichologas ir medicinos psichologas išskirti atskirai, nes Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje šis patikslinimas svarbus.

Kriterijus Psichologas Medicinos psichologas Psichiatras Psichoterapeutas
Pasirengimas Universitetinis psichologijos išsilavinimas; veikla priklauso nuo specializacijos. Medicinos psichologo profesinė kvalifikacija, reikalinga darbui sveikatos priežiūroje. Medicinos studijos ir psichiatrijos rezidentūra. Papildomas psichoterapinis rengimas; būtina išsiaiškinti bazinę profesiją.
Pagrindinė pagalba Psichologinis konsultavimas ir vertinimas pagal kompetenciją. Psichologinis įvertinimas ir intervencijos sveikatos priežiūros kontekste. Medicininis būklės įvertinimas, diagnozė, gydymo parinkimas ir stebėjimas. Darbas konkrečios psichoterapijos krypties metodais pagal pasirengimą.
Vaistų skyrimas Psichologo kvalifikacija tokios teisės nesuteikia. Medicinos psichologo kvalifikacija tokios teisės nesuteikia. Gali skirti, kai tam yra medicininis poreikis. Psichoterapinis pasirengimas savaime tokios teisės nesuteikia; svarbi gydytojo kvalifikacija ir kompetencija.
Ką pasitikslinti? Su kokiais sunkumais ir žmonių grupėmis dirba. Kokius vertinimus ir paslaugas teikia konkrečioje įstaigoje. Kokio įvertinimo reikia ir kaip bus aptariamas gydymas. Kokį rengimą baigė, kokį metodą taiko ir kokią paslaugą teikia.

Profesijų pavadinimai nereiškia trijų privalomų pagalbos etapų. Nereikia pirmiausia „išbandyti visko“ pas psichologą, kad būtų galima kreiptis į gydytoją. Taip pat gydytojo konsultacija savaime neatima galimybės rinktis psichologinę pagalbą. Šį vaidmenų atskyrimą pagrindžia institucijų paaiškinimai, pateikti šaltiniuose [1, 2, 3].

Ką daro psichologas ir ko galima tikėtis konsultacijoje?

Psichologas padeda tyrinėti, kaip žmogus mąsto, jaučiasi, elgiasi ir kuria santykius. Konsultacijoje gali būti aptariama įtampa darbe, netektis, sunkūs sprendimai, santykių konfliktai ar sunkumas suprasti savo reakcijas. Pagalbos pobūdis priklauso nuo specialisto pasirengimo ir nuo to, dėl ko kreipiatės. Universitetinis išsilavinimas bei konkreti darbo sritis yra svarbesni už bendrą pažadą „padėti visiems“ [1].

Konsultavimas nebūtinai reiškia, kad specialistas iš karto pasakys, ką privalote padaryti. Pokalbis gali padėti tiksliau įvardyti problemą, atskirti savo poreikius nuo kitų lūkesčių ir pamatyti pasirinkimus. NHS konsultavimo apraše pabrėžiamas klausymasis ir pagalba žmogui ieškant savų sprendimų. Tai bendras konsultavimo paaiškinimas; Lietuvos paslaugų teikimo tvarka nuo Jungtinės Karalystės sistemos skiriasi [8].

Hipotetinis pavyzdys: po pokalbių su vadovu nuolat sutinkate su papildomu darbu, nors jaučiatės išsekę. Konsultacijoje būtų galima aiškintis, kas trukdo pasakyti „šiuo metu negaliu“, kokias pasekmes įsivaizduojate ir kokį atsakymą norėtumėte išbandyti. Tai galimos pokalbio temos, ne išvada apie jūsų asmenybę ar konkretaus metodo veiksmingumo pažadas.

Renkantis verta klausti, ar specialistas dirba būtent su jums rūpima sritimi. Psichologas, daugiausia atliekantis vaikų mokymosi vertinimus, nebūtinai konsultuoja poras; organizacijose dirbantis psichologas nebūtinai teikia sveikatos priežiūros paslaugas. Kiekvienu atveju tikslinama konkreti kompetencija, o ne sprendžiama vien iš titulo.

Galite ateiti ir su ne visai aiškiu klausimu. Pavyzdžiui: „Atrodo, kad viskas lyg ir gerai, bet po susitikimų su artimaisiais nuolat jaučiu kaltę.“ Tokį sakinį galima aptarti išsamiau: po kokių situacijų taip nutinka, ką tuomet galvojate ir ką norėtumėte suprasti. Tai pasiūlymas, kaip pradėti pokalbį, o ne įrodymas, kad konkrečiam išgyvenimui visada pakaks konsultavimo.

Kuo medicinos psichologas skiriasi nuo psichologo?

Medicinos psichologas yra asmens sveikatos priežiūros specialistas, tačiau nėra gydytojas. Jo profesinė kvalifikacija ir paslaugų teikimo aplinka nėra tapatūs bendram psichologo pavadinimui. SAM nurodo, kad medicinos psichologo kompetencija apima psichologinį įvertinimą ir psichologines intervencijas, o paslaugos teikiamos atitinkamą licenciją turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje [2].

Todėl būtų netikslu sakyti, kad psichologai dirba tik su „sveikais žmonėmis“, o psichiatrai tik su „sergančiais“. Medicinos psichologo pagalba gali būti gydymo dalis. Kartu psichologinis įvertinimas nėra tas pats, kas gydytojo atliekamas medicininis būklės vertinimas. Šios funkcijos gali papildyti viena kitą; jų nereikėtų suplakti ar laikyti konkuruojančiomis.

Praktiškai svarbu užduoti konkretų klausimą: ar jums siūlomas konsultavimas, psichologinis įvertinimas, ar kita sveikatos priežiūros paslauga? Jei reikia vertinimo dėl tam tikro klausimo, dar registruodamiesi pasakykite, kokiu tikslu jo ieškote. Taip įstaiga galės paaiškinti, ar teikia būtent reikalingą paslaugą ir kokių dokumentų jai reikia.

Žodis „medicinos“ taip pat nereiškia teisės skirti vaistus. Medicinos psichologo ir gydytojo vaidmenys skirtingi. Psichikos sveikatos centre jie gali dirbti toje pačioje komandoje [3, 5].

Kada naudingas gydytojo psichiatro įvertinimas?

Psichiatras yra medicinos studijas ir psichiatrijos rezidentūrą baigęs gydytojas. Jis vertina psichikos sveikatos būklę, gali nustatyti psichikos sutrikimo diagnozę, parinkti gydymą ir prireikus skirti vaistus. Jo pagalba neapsiriboja recepto išrašymu: gali būti rekomenduojamas ir psichologinis konsultavimas ar psichoterapija [3].

Gydytojo įvertinimas ypač svarstytinas, kai savijauta ryškiai trikdo miegą, darbą, mokslą, santykius ar gebėjimą pasirūpinti savimi, taip pat kai būklė blogėja arba kyla klausimų dėl vartojamų vaistų. Šie požymiai čia pateikiami kaip priežastys kreiptis į specialistą, ne kaip konkrečios diagnozės kriterijai. Nereikia laukti, kol sunkumai taps nebepakeliami.

Prieš vizitą pravartu užsirašyti, kada prasidėjo savijautos pokyčiai, ką pastebėjote kasdienybėje, kokius vaistus ar kitas medžiagas vartojate ir kokios pagalbos jau bandėte ieškoti. Jei ką nors sunku prisiminti, taip ir pasakykite. Konsultacijos tikslas yra surinkti reikalingą informaciją, o ne įvertinti, ar pakankamai „teisingai“ papasakojote.

Jei siūlomas gydymas, galite klausti, kokio poveikio tikimasi, kokios galimos rizikos, kada vertinama eiga ir ką daryti kilus klausimų iki kito vizito. Sprendimų dėl vaistų pradėjimo, keitimo ar nutraukimo nereikėtų grįsti vien perskaitytu straipsniu. Tam reikalingas individualus medicininis aptarimas.

Esant staigiam sunkiam būklės pablogėjimui ar akivaizdžiai grėsmei sveikatai ir gyvybei, planinės konsultacijos laukti nereikia. Kai dėl susižalojimo, apsinuodijimo, sutrikusios sąmonės ar kitos ūmios būklės kyla grėsmė sveikatai ar gyvybei, skambinkite bendruoju skubios pagalbos numeriu 112 [5].

Kas yra psichoterapeutas ir kodėl svarbi bazinė profesija?

Psichoterapeutas yra papildomai psichoterapiniam darbui pasirengęs specialistas. Registruojantis verta išsiaiškinti, kokią bazinę profesiją jis turi, kokios krypties psichoterapijos mokymus rinkosi ir ar juos jau baigė, ar dar mokosi. Formuluotės „psichologas, taikantis psichoterapijos metodą“ ir „gydytojas psichiatras, taikantis psichoterapiją“ nusako skirtingą profesinį pasirengimą.

Psichoterapijos krypčių yra įvairių, pavyzdžiui, kognityvinė elgesio ar psichodinaminė. Tai nereiškia, kad kiekvienas specialistas dirba visais metodais arba kad vienas jų visada tiks bet kuriam žmogui. Krypties pavadinimas naudingas, kai specialistas gali suprantamai paaiškinti, ką jis reiškia susitikimuose ir kaip siejasi su jūsų aptariamu tikslu [1].

Lietuvos sveikatos priežiūroje psichoterapinė konsultacija ir psichoterapijos seansas yra atskirai aprašomos paslaugos. Joms taikomi specialistų bei įstaigų reikalavimai. VASPVT nurodo, kad psichoterapija yra atskirai licencijuojama asmens sveikatos priežiūros paslauga [2, 4]. Todėl vien užrašas „terapija“ interneto puslapyje dar neatsako, kokia tiksliai paslauga teikiama.

Psichoterapijos nereikėtų apibrėžti vien kaip „ilgesnio“ ar „gilesnio“ pokalbio. Psichologo konsultacija taip pat gali būti išsami, o psichoterapijos trukmė ir tikslai skiriasi. Naudingiau klausti apie darbo metodą, susitarimus ir specialisto pasirengimą negu bandyti iš susitikimų skaičiaus nustatyti paslaugos pavadinimą.

Hipotetinis pavyzdys: pastebite, kad nesutarimo metu vis nutylite savo poreikius, o vėliau supykstate ir atsitraukiate. Su tinkamai pasirengusiu specialistu galima aptarti šį pasikartojimą ir pagal jo taikomą metodą susitarti, ką tyrinėsite ar bandysite keisti. Vien toks pasikartojimas neparodo, kiek susitikimų reikės arba kokia terapijos kryptis jums tinkamiausia.

Jei psichoterapeutas kartu yra gydytojas, jo medicininės teisės priklauso nuo gydytojo kvalifikacijos ir kompetencijos. Jei jis yra psichologas, papildomas psichoterapinis rengimas savaime nesuteikia teisės išrašyti vaistų.

Užsakyti konsultaciją

Į ką kreiptis pirmiausia: keli kasdieniai pavyzdžiai

Pradėti galima nuo klausimo, ko jums dabar labiausiai reikia: erdvės suprasti sunkumą, medicininio įvertinimo ar konkrečiu metodu paremto darbo. Toliau pateiktos situacijos yra orientaciniai pavyzdžiai. Jos nepakeičia individualaus įvertinimo ir nesukuria taisyklės, kad vienai problemai visada skirtas tik vienas specialistas.

Sunku santykiuose ar po gyvenimo pokyčio

Po išsiskyrimo sunku susitelkti, kyla daug abejonių ir norisi ramiai aptarti, kaip gyventi toliau. Galima svarstyti psichologo konsultaciją ir pasiteirauti, ar specialistas dirba su netekties bei santykių temomis. Pirmo pokalbio tikslas galėtų būti susivokti, kas šiuo metu skaudžiausia ir kokia parama reikalinga. Jei paaiškėtų kitokios pagalbos poreikis, jį verta aptarti.

Savijauta trukdo kasdienei veiklai

Jeigu sunkumai apima ne vien konkretų pokalbį ar įvykį, o smarkiai veikia įprastą gyvenimą, verta ieškoti medicininio įvertinimo. Pavyzdžiui, registruojantis galima pasakyti: „Pastaruoju metu sunkiai miegu ir nebepajėgiu atlikti įprastų darbų; noriu pasikonsultuoti dėl savijautos.“ Tai aiškesnė pradžia nei bandymas iš anksto pasirinkti sau diagnozę ar konkretų vaistą.

Norisi dirbti su pasikartojančiomis reakcijomis

Jeigu jau gana aiškiai matote pasikartojančią santykių ar elgesio problemą ir norite kryptingai su ja dirbti, galite ieškoti atitinkamą psichoterapinį pasirengimą turinčio specialisto. Pasiteiraukite, ar jis dirba su tokia tema, kaip supranta jūsų tikslą ir kaip siūlytų pradėti. Būtent atsakymai padeda suprasti siūlomą pagalbą.

Jei vis tiek neaišku, Klaipėdos psichikos sveikatos centro DUK siūloma pradėti nuo psichiatro arba medicinos psichologo konsultacijos, kur būtų įvertinta situacija ir rekomenduotas pagalbos būdas [3]. Registratūrai taip pat galite tiesiai pasakyti, kad dar nežinote, pas kurį specialistą registruotis.

Ar galima lankytis pas kelis specialistus?

Taip, psichologinė, psichoterapinė ir medicininė pagalba gali viena kitą papildyti. Lietuvos psichikos sveikatos centruose dirba specialistų komandos, todėl kelių specialistų dalyvavimas savaime nereiškia, kad ankstesnė pagalba buvo netinkama [5]. Skirtingi susitikimai gali turėti skirtingus tikslus.

Pavyzdžiui, su gydytoju būtų aptariamas medicininis vertinimas ir gydymo eiga, o su kitu specialistu – sutarti psichologinės pagalbos klausimai. Svarbu aiškiai žinoti, kas už ką atsakingas, kam pranešti apie savijautos pokytį ir kaip derinamos rekomendacijos. Apie tai galima klausti ir tuomet, kai specialistai dirba skirtingose įstaigose.

Jeigu vienas specialistas pasiūlo kito konsultaciją, paprašykite paaiškinti priežastį: kokį klausimą reikėtų įvertinti ir kokios informacijos tikimasi. Taip rekomendacija tampa suprantama. Jums nereikia iš paties nukreipimo daryti išvados, kad problema neįprastai sunki arba kad „nepavyko“ pasinaudoti ankstesne pagalba.

Kaip pasirinkti specialistą ir pasiruošti pirmajam susitikimui?

Pirmiausia pasitikrinkite, ar aprašyta paslauga atitinka tai, ko ieškote. VASPVT rekomenduoja, renkantis sveikatos priežiūrą, tikrinti ir specialisto, ir įstaigos teisę teikti konkrečią paslaugą. Vien diplomo, mokymų pažymėjimo ar bendros įstaigos licencijos gali nepakakti atsakymui į šį konkretų klausimą [6].

  1. Paklauskite apie išsilavinimą ir pasirengimą. Kokia bazinė profesija? Koks papildomas psichoterapinis rengimas, jei siūloma psichoterapija? Ar specialistas dirba su jūsų amžiaus grupe ir tema?
  2. Patikslinkite paslaugą. Ar registruojatės konsultacijai, psichologiniam įvertinimui, gydytojo vizitui, ar psichoterapijos seansui? Jei paslauga teikiama kaip sveikatos priežiūra, kokie jos licencijavimo duomenys?
  3. Aptarkite praktines sąlygas. Kokia kaina, susitikimo trukmė, atšaukimo tvarka ir galimi tolesni žingsniai? Šias sąlygas verta žinoti prieš įsipareigojant reguliariems vizitams.
  4. Pasiruoškite trumpą savo situacijos aprašymą. Kas vargina, kada prasidėjo, kas pasikeitė kasdienybėje ir ko norėtumėte iš pagalbos? Galite atsinešti kelias užrašytas mintis.

Specialistų licencijos tikrinamos VASPVT nurodomame licencijavimo portale pagal vardą ir pavardę; atskirai tikrinama įstaigos licencija bei jos paslaugos. Ši tvarka skirta licencijuojamai sveikatos priežiūrai. Bendro pavadinimo „psichologas“ nereikėtų automatiškai vertinti pagal vieną visoms veikloms tariamai bendrą licenciją [6].

Vertinant asmeninį tinkamumą svarbu, ar suprantate specialisto paaiškinimus, galite užduoti klausimų ir susitarti dėl darbo tikslų. Nebūtina po pirmo susitikimo būti tikriems dėl viso būsimo proceso. Galima pasakyti, kas liko neaišku, ir paprašyti paaiškinti. Daugiau orientyrų pateikiama straipsnyje apie psichologo pasirinkimą.

Kaip pasakyti, kokio pokyčio tikitės?

Užuot bandę parinkti sau profesionaliai skambantį terminą, galite apibūdinti norimą kasdienį pokytį. „Noriu nebesijausti blogai“ galima patikslinti: „Norėčiau suprasti, kodėl po darbo negaliu pailsėti“ arba „Norėčiau aptarti, kodėl vis atidedu pokalbį, kuris man svarbus“. Specialistui tai suteikia pokalbio pradžią, o jums padeda suprasti, ar kalbate apie tą patį poreikį.

Dar vienas naudingas klausimas: „Kada aptarsime, kaip mums sekasi ir ar šis pagalbos būdas tebėra tinkamas?“ Taip galima numatyti progą peržiūrėti susitarimą, neprisirišant prie išankstinio pažado apie tikslų susitikimų skaičių. Darbo tikslas gali būti tikslinamas, tačiau apie pasikeitusius lūkesčius verta kalbėtis, o ne manyti, kad specialistas juos savaime žino.

Renkantis nuotolinį formatą, iš anksto pagalvokite apie privačią vietą, stabilų ryšį ir galimybę kalbėti netrukdomai. Su specialistu patikslinkite, ar šis formatas tinka jūsų situacijai ir kaip susisieksite nutrūkus pokalbiui. Apie pagalbos paiešką tokiu būdu galima skaityti plačiau: kaip rasti psichologinę pagalbą internetu.

Ar reikia siuntimo ir kada pagalba apmokama?

Lietuvoje į savo psichikos sveikatos centrą dėl pirminių paslaugų galima kreiptis be šeimos gydytojo siuntimo. Ligonių kasų lėšomis jos apmokamos prie centro prisirašiusiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms, kai įstaiga dėl paslaugų turi sutartį su ligonių kasa [5, 7].

Todėl verta pirmiausia sužinoti, kuriame centre esate prisirašę, ir registratūroje paklausti apie reikalingą paslaugą. Jei jūsų šeimos medicinos įstaigoje tokio centro nėra, pasiteiraukite, kur jos pacientams organizuojama psichikos sveikatos priežiūra. Nereikia manyti, kad vienintelis prieinamas kelias yra privati mokama konsultacija.

Tačiau taisyklė „be siuntimo“ nereiškia, kad kiekviena pasirinkta privati konsultacija ar psichoterapijos programa bus nemokama. Specializuotoms paslaugoms gali reikėti siuntimo ir kitų sąlygų. Prieš registruodamiesi paklauskite, ar siūloma paslauga apmokama, kokie dokumentai reikalingi ir ar taikomas mokestis. Tiksli prieinamumo informacija tikrinama konkrečioje įstaigoje.

Pirmam žingsniui pakanka aiškiai įvardyti savo poreikį

Rinkitės pagal konkrečią specialisto kompetenciją ir siūlomą paslaugą. Psichologinis konsultavimas, medicininis įvertinimas ir psichoterapija gali būti skirtingos to paties pagalbos plano dalys. Jei nežinote, nuo ko pradėti, pasakykite tai registruodamiesi ir paprašykite orientacinio paaiškinimo.

Jei ieškote individualios psichologinės konsultacijos, Raimondos Martinaitienės konsultacijų puslapyje galite susipažinti su siūloma paslauga ir jos sąlygomis. Medicininio būklės įvertinimo poreikį aptarkite su gydytoju.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar psichoterapeutas gali išrašyti vaistų?

Psichoterapinis pasirengimas pats savaime tokios teisės nesuteikia. Jei specialistas kartu yra gydytojas, vaistų skyrimą lemia jo gydytojo kvalifikacija ir kompetencija. Psichologas, įgijęs psichoterapinį pasirengimą, dėl to netampa gydytoju. Registruojantis galima tiesiai paklausti, ar siūloma ir medicininė konsultacija.

Ar pas psichiatrą reikia šeimos gydytojo siuntimo?

Pirminėms psichikos sveikatos paslaugoms savo prisirašymo centre siuntimo nereikia. Dėl specializuotos konsultacijos ar kitos įstaigos taikomos tvarkos pasitikslinkite registratūroje. Siuntimo nereikalingumas savaime nepatvirtina, kad bet kuri paslauga pasirinktoje privačioje įstaigoje bus apmokama ligonių kasų lėšomis [7].

Ar medicinos psichologas yra gydytojas?

Ne. Tai asmens sveikatos priežiūros specialistas, turintis medicinos psichologo kvalifikaciją. Jo darbe gali būti atliekamas psichologinis įvertinimas ir taikomos psichologinės intervencijos. Žodis „medicinos“ nepadaro šios profesijos tapačios psichiatrijai ir nesuteikia teisės skirti vaistų [2, 3].

Ar galima psichologinę pagalbą gauti nemokamai?

Taip, pirminės psichikos sveikatos priežiūros sistemoje tai įmanoma esant draudimo, prisirašymo ir įstaigos sutarties su ligonių kasa sąlygoms. Registruodamiesi paklauskite konkrečiai apie jums reikalingą konsultaciją, jos apmokėjimą ir laukimo laiką. Visoms privačioms paslaugoms vienoda nemokamo teikimo taisyklė netaikoma [5].

Ar psichiatro konsultacija visada baigiasi vaistų paskyrimu?

Ne. Vaistai skiriami pagal individualų poreikį [3]. Vizito metu galite paprašyti paaiškinti įvertinimą ir siūlomas galimybes. Iš anksto pažadėti, kad konkrečiam žmogui vaistų reikės arba nereikės, be individualaus vertinimo negalima.

Ar pirmam susitikimui reikia paruošti pasakojimą apie visą gyvenimą?

Galite pradėti nuo to, kas šiandien sunkiausia, ir kelių svarbiausių klausimų. Nebūtina parengti nuoseklios autobiografijos ar iš anksto suprasti visas priežastis. Jei rašytiniai užrašai padeda prisiminti, atsineškite juos. Dėl konkretaus vizito dokumentų ar pasirengimo paklauskite registruodamiesi.

Kaip ieškoti pagalbos vaikui ar paaugliui?

Pasiteiraukite, ar specialistas konsultuoja atitinkamo amžiaus vaikus, o medicininiam vertinimui ieškokite vaikų ir paauglių psichiatro. Centre galima pasitikslinti dėl medicinos psichologo pagalbos, registracijos ir tėvų dalyvavimo. Suaugusiųjų specialisto pasirinkimo nereikėtų automatiškai perkelti vaikui [3].

Užsakyti konsultaciją

Informacijos šaltiniai

  1. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Kuo skiriasi psichologas, psichiatras ir psichoterapeutas? Atnaujinta 2023-10-19. Bendri profesijų apibrėžimai; diagnostikos kompetencija vertinama pagal bazinę profesiją.
  2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Siekiama didesnio medicinos psichologo ir psichoterapijos paslaugų prieinamumo gyventojams. Atnaujinta 2022-12-08. Medicinos psichologo ir psichoterapijos paslaugų atskyrimas.
  3. Klaipėdos psichikos sveikatos centras. Dažniausiai užduodami klausimai. Vaidmenys, pagalbos pasirinkimas ir pagalba vaikams.
  4. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. DUK: psichoterapijos paslaugų licencijavimas. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir įstaigos reikalavimai.
  5. Valstybinė ligonių kasa. Ligonių kasos primena, kur kreiptis nemokamos pagalbos dėl psichikos sveikatos. Prisirašymas, apmokėjimas, komandinė ir skubi pagalba.
  6. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. Pasitikrinkite prieš rinkdamiesi: ar sveikatos paslaugos teikiamos teisėtai? Atnaujinta 2026-06-18. Kvalifikacijos ir licencijų patikra.
  7. Valstybinė ligonių kasa. Kokiais atvejais į gydytoją specialistą galima kreiptis be siuntimo? Atnaujinta 2025-07-08.
  8. NHS. Counselling. Peržiūrėta 2025-10-09. Bendras konsultavimo proceso paaiškinimas; Jungtinės Karalystės paslaugų gavimo tvarka Lietuvai netaikoma.

Šaltiniai tikrinti 2026-11-19. Informacija skirta bendram orientavimuisi ir nepakeičia individualaus specialisto įvertinimo. Paslaugų teikimo bei apmokėjimo sąlygas pasitikrinkite pasirinktoje įstaigoje.

Jei patiko turinys, pasidalink!

Mind Detox Akademija
ASmenines psichologo konsultacijos